- kelis
- 1 kẽlis sm. (2) Lz, Vel; SD97, R227, MŽ303, N kelỹs (4) K, LsB299, K.Būg, Kv, Slnt, Snt, Nm
1. šlaunies ir blauzdos kaulų susijungimo vieta: Lažininkai braidžiodavo iki kelių vandeny, plačiu dalgio mostu kirsdami žolelę J.Marc. Ant kelių pasodinu R315. Priklaupiu ant kelių SD92. Ant kẽlių KI696. Man kelỹs pradėjo skaudėti Als. Bevirsdamas į akmenį kelį susitrenkiau Krkl. Kam nuleidai baltas rankas ant savo kelaičių? LTIII415. Išsukė koją iš kẽlio Rm. Ans ant kūlio pavirto ir nusimušė kelio ritinį Klp. Kelio girnelė iš vietos iššoko rš. Plika kakta kaip kẽlis Ut. Duobė iškasta į kelio mierą gilumo S.Dauk. Pulk po kojom tetušėlio keleliuos verkdama NS569. Laistyk ją (lazdą, sausą šaką), nešdamas vandenį keliais BM137. Kẽliais vaikščioti, keliaĩs važiuoti J. Keliuose pasiklaupęs atsimeldė (atsiprašė) B. Klaupia ir puola visokias kelis DP56. ^ Sėskis ir jauskis kaip ant savo mamos kelių rš.
2. SD36, MŽ304, N šiaudo narelis: Šiaudo kelỹs KI23. Rugiai eit į antrą kelį R. Asys tur daug keliùkų J. Rugiai eina į keliukùs Vel.
3. SPI5, BŽ490 giminė, padermė, karta: Mudvi genti trečiame kelỹ J.
◊ į katė̃s kẽlį labai mažas: Išaugo javai į katės kelį LTR.į keliùs pùlti nusižeminus prašyti: Puolu keliump SD92. Pulk kẽliumpi jamui ir parprašyk J. Puolė keliuosemp DP288. Pasižemin bei puol keliuosa BPII491. Argi ... tau į kelius pulsim? Kel1865,105.kaĩp nuo mótinos kẽlių tyra, nekalta: Mano duktė kaip nu kelių, kaip nu motynos Slnt.kẽliais eĩti nusižeminus prašyti: Kad ir kẽliais eĩtų, jam nedovenočio Slnt.kẽlių kẽliais J iš kartos į kartą.
Dictionary of the Lithuanian Language.